RAIDOS SUTRIKIMAS – NE NUOSPRENDIS

Pastaruoju metu daug kalbama apie autizmo spektro sutrikimą. Autizmas tai įvairapusis raidos sutrikimas, jam būdingas raidos anomalijos ir/ar pažeidimai kurie išryškėja iki 3 metų. Pažeidimai pasireiškia 3 veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Tris kartus dažniau pasitaiko berniukams.

Toks vaikas nepakankamai reaguoja į aplinkinių žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Šie vaikai mažai kalba, todėl jiems sunkiau žaisti imitacinius, socialinius žaidimus, nelanksti kalbos raiška, stoka fantazijos ir kūrybiškumo. Tokie vaikai mažai reaguoja arba visai nereaguoja į kitus žmones bandančius užmegzti su jais kontaktą. Autistiškiems vaikams būdingas stereotipinis, pasikartojantis elgesys, interesai, užsiėmimai. Vaikams būdinga griežta tvarka kasdieninėse veiklos situacijose. Jie turi įvairių baimių, valgymo, miegojimo, įniršio sutrikimų, net savęs žalojimo atvejų- savęs kandžiojimo. Vaikui augant keičiasi ir specifiniai autizmo požymiai, tačiau ir suaugus jie išlieka.

Mes, specialistai, dažnai sulaukiame klausimų, kaip vaikus mokyti, nustatyti elgesio taisykles, įtraukti į grupės darbą ir pan… Mūsų pažintis su autistiškais vaikais skaičiuoja tik šešerius metus. Tai netrumpas laiko tarpas: įgyta gyvenimiškos patirties, sukaupta priemonių, išklausyti seminarai. Kasdiena bendraudamos, išsiaiškiname kas individualiai kiekvienam vaikui sukelia diskomfortą ar nepageidaujamą elgesį, ir kas sukelia jam teigiamas emocijas. Jei vaikas yra autistas, tai nereiškia, kad su juo nereikia dirbti. Tik nuosekliai dirbant stebimi rezultatai.

Autistiški vaikai jaučiasi komfortiškiau, kai dienos veikla aiškiai struktūruota. Tvarkaraštyje numatytas konkretus maitinimosi, ugdomosios veiklos, pagalbos mokiniui specialistai, kiemas, miego laikas. Stengiamės, kad pasikeitimų tvarkaraštyje būtų kuo mažiau. O jei pasikeitimai neišvengiami, paruošiame vaiką iš anksto.

Skatiname gerą elgesį. Teigiamas paskatinimas gelbėja judant į priekį, ieškome, „už ką galima vaiką skatinti”. Giriame vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką mes giriame vaiką. Ieškome įvairių būdų paskatinti vaikus, pavyzdžiui, duodame lipduką ar leidžiame pažaisti su mėgstamu žaislu.

Bandome sukurti saugią namų aplinką grupėje. Išskiriame vaikui erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai. Ribos turi būti nustatytos taip, kad vaikas galėtų jas suprasti.

Skiriame laiko linksmybėms. Vaikui leidžiame džiaugtis gyvenimu. Vaiko aktyvaus laiko metu suplanuojame žaidimus. Ieškome būdų linksmai praleisti laiką, kas sukelia vaikui šypseną, juoką ir leidžia jam „atsiskleisti”. Mūsų ugdytiniai mėgaujasi tokiais momentais. Žaidimas yra neatskiriama mokymosi proceso dalis ir neakcentuojame jo kaip darbo.

Kiekvienas grupės ugdytinis turintis autizmo spektro sutrikimų yra savitas.

Dar labai svarbus aspektas ugdant autistiškus vaikus – darbas su jų tėvais. Labai individualiai tėvai priima žinią apie tokį savo vaiko sutrikimą, ir tai suprantama. Ši diagnozė – visam gyvenimui. Bet patirtis leidžia daryti prielaidas, kad kuo anksčiau ir greičiau tėveliai susitaiko su šiuo sutrikimu, ieško pagalbos ir bendrauja su specialistais, greitesnė tampa vaiko socializacija visuomenėje.

 

Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“
Mokytojos metodininkės
Vida Kriukienė, Laimutė Kanopienė

Nutukimas – tai tiesiog energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio, gaunamo su maistu.Viena iš pamatinių sveikatos problemų yra sparčiai didėjantis vaikų nutukimas. Kadangi nutukimas vaikystėje dažnai išlieka ir sulaukus pilnametystės, vaikų antsvorio ir nutukimo padidėjimas yra vienas pagrindinių neigiamų suaugusiųjų nutukimo epidemijos veiksnių. Kova su vaikų nutukimu yra ypač svarbi, nes vaikystės ir paauglystės laikotarpiu susiformavę įpročiai dažnai išlieka ir suaugus: nutukusiems keturmečiams tikimybė būti nutukusiems suaugus 20 proc. didesnė nei normalaus svorio vaikams, o nutukusiems paaugliam tokia tikimybė išauga iki 80 proc. Taigi, palaikydami tinkamą aerobinį pajėgumą, vaikystėje sumažiname pavojų sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis suaugus.

Pasaulinio masto vaikų nutukimo didėjimo priežastys nėra galutinai apibrėžtos ir išaiškintos. Daugelis mokslininkų nurodo net kelias pagrindines priežastis:

1) mityba (gausus ir dažnas valgymas, netinkamas maitinimasis);

2) nepakankamas fizinis aktyvumas;

3) medicininės problemos (vidaus sekrecijos liaukų ligos: skydliaukės hormonų

trūkumas, insulino, antinksčių gaminamų hormonų perteklius, gydymas kai kuriais

medikamentais, paveldimos ligos ir kt.);

4) genetinis polinkis;

5) psichologinės vaiko problemos;

6) neigiamas socialinės aplinkos ir (ar) šeimos poveikis;

7) kitos galimos ir mažai ištyrinėtos nutukimo priežastys.

Vaikų nutukimą galima apibūdinti keliais pagrindiniais požymiais:

• padidėjęs ir toliau didėjantis kūno svoris;

• gausesnis ir dažnesnis valgymas;

• pastebimai sumažėjęs fizinis aktyvumas palyginti su bendraamžiais ir

(dažniausiai) išreikštas nenoras mankštintis;

• intensyvus prakaitavimas fizinio krūvio metu, greičiau pasireiškiantis

nuovargis, dusulys, tachikardija, ryškus veido paraudimas ar blyškumas, maža

aerobinė ištvermė;

• išoriškai labai matomos suapvalėjusios kūno formos (kartais, ypač paaugliai,

jas slepia), riebalinio audinio sankaupos, daugiausia pilvo, sėdmenų, šlaunų

srityse, kartais net papildomos riebalinės raukšlės;

• kliniškai tiriant vaikus gali būti nustatomas padidėjęs arterinis kraujospūdis

(AKS), padidėjęs gliukozės kiekis, padidėjusi cholesterolio koncentracija

kraujo serume, kartais nustatomos kai kurios gretutinės ligos (hipotireozė,

Kušingo sindromas, cukrinis ar necukrinis diabetas, širdies kraujagyslių

patologija, Pikviko sindromas, Praderio-Vilio sindromas ir kt.) bei kiti rečiau

pasitaikantys simptomai (Naudžiūnas, Leišytė ir kt., 2008).

Naujausios Amerikos širdies asociacijos (AHA) mitybos ir gyvensenos rekomendacijos (antsvorio bei nutukimo profilaktika) vaikams ir suaugusiesiems pabrėžia šiuos siektinus uždavinius: 1. siekti normalaus kūno svorio, normalaus

kraujospūdžio, rekomenduojamo kraujo lipoproteinų ir gliukozės lygio; 2. laikytis

reguliaraus fizinio aktyvumo režimo; 3. nerūkyti; 4. valgyti daug daržovių ir

vaisių, stambaus malimo grūdų, neriebių pieno produktų, ankštinių kultūrų, žuvies

(bent 2 kartus per savaitę) ir liesos mėsos. Kartu būtina sumažinti produktų su

didele energine verte (sočiųjų riebalų, cholesterolio, cukraus) ir druskos

Svarbu nuolat kreipti dėmesį įmaisto produktų kokybę (išmintinga kasdienės mitybos struktūra), o ne susitelkti į atskirų maisto produktų ar maistingųjų medžiagų vartojimą. Taip pat reikia išlaikyti nuolatinę pusiausvyrą tarp energijos suvartojimo ir energijos išeikvojimo (būtina nuolatinė, sisteminga fizinė veikla).Fizinė veikla yra vienas iš svarbiausių reguliuojamų energijos balanso palaikymo

komponentų. Todėl fizinio aktyvumo didinimas turi teigiamą įtaką vaikų ir paauglių

svorio mažinimui ar bent jau išlaikymui.

Straipsnis publikuotas iš ,,MOKINIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA Metodinė-informacinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams“,psl 68-71 Vilnius,2012m.

Straipsnį parengė fizinės medicinos reabilitacijos specialistė – Raimonda Čeponienė

 

Reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje – judėjimas. Judėjimas yra pagrindinė prielaida ir būtina sąlyga ne tik kūnui stiprinti ir vystytis, bet ir visai asmenybei ugdyti. Daugelis vaikų, nors ir atrodo labai judrūs, vis dėl to juda nepakankamai. Lopšelyje-darželyje ,,Jūratė“, remiantis Pedagoginės-psichologinės tarnybos rekomendacijomis, vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, turi galimybę lankyti judesio korekcijos užsiėmimus darželyje.

Judesio korekcijos užsiėmimai tai gydomosios mankštos, kurių metu lavinamos pagrindinės judesių funkcijos, stiprinami visi kūno raumenys, stiprinama sveikata bei ugdomas susidomėjimas ir noras sportuoti. Mokslo metų pradžioje įvertinama vaikų fizinė raida. Atsižvelgiant į vaikų stipriąsias bei silpnąsias puses, rengiamos pritaikytos programos ir pratimų kompleksai, pagal kuriuos vaikai mankštinasi. Judesio korekcijos pedagogas organizuoja individualius (1 vaikas), pogrupinius (2–3 vaikai) ir grupinius (4-5 vaikai) užsiėmimus. Mankštų intensyvumas priklauso nuo ugdytinių sutrikimų. Kiekvienas vaikas per pusmetį lanko 10 dienų (3-5 kartai kiekvienam vaikui per pusmetį) 20-30 min. judesio korekcijos užsiėmimus.

Judesio korekcijos užsiėmimų metu vaikai:

• Atlieka įvairius pratimus, lavinančius pagrindinius kūno judesius ir stiprinančius visus kūno raumenis;
• Žaidžia žaidimus ir atlieka pratimus, kurių metu lavinama stambioji/smulkioji motorika, pusiausvyra ir koordinacija;
• Žaidžia įvairius judriuosius žaidimus ir estafetes, kurių metu mokosi aktyviai ir tikslingai judėti aplinkoje;
• Sportuodami mokosi bendrauti/bendradarbiauti, derintis vienas prie kito ir padėti vienas kitam;
• Dalijasi įspūdžiais, kalbasi, diskutuoja ir komentuoja. Tokiu būdu ugdoma rišlioji kalba, turtinamas žodynas;
• Įveikia savo baimes ir abejones ir įrodo sau, jog GALI atlikti įvairius pratimus. Tai suteikia vaikams daug teigiamų emocijų ir skatina dar labiau stengtis;
• Patys kuria ir rodo įvairius pratimus su įvairiomis priemonėmis. Tokiu būdu suteikiama galimybė kiekvienam vaikui pasijausti svarbiu ir reikalingu;
• Patiria daug teigiamų emocijų ir nekantriai laukia kitų užsiėmimų!

Judesio korekcijos užsiėmimuose net tik ugdomas vaikų fizinis aktyvumas, bet ir puoselėjamos bendravimo, draugiškumo, kūrybiškumo ir empatijos vertybės, kurios augančiai asmenybei yra labai svarbios.

Parengė judesio korekcijos pedagogė Edita Kalkytė

„Labai daug vaikų kasdien vis dar kenčia patyčias – tai yra mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė. Vadinasi, mes nepadarėme visko, ką turėtume, kad patyčios liautųsi ir vaikai nebekentėtų.“

Todėl šiais metais mūsų įstaigos lopšelio-darželio „Jūratė“ grupės „Dobilas“ vaikai, pedagogai, ugdytinių tėveliai, įstaigos specialistai prisidėjo ir dalyvavo įvairiose veiklose respublikiniame „Vaikų linijos“ projekte „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Kvietėme visą savaitę visus per didinamąjį stiklą pažiūrėti, ką mes darome ir ko nedarome, kad patyčių būtų mažiau.

Kadangi mūsų grupę lanko vaikai, turintys kalbos ir raidos sutrikimų arba vienokią ar kitokią negalią, jiems ypač svarbu draugų, aplinkinių žmonių tolerancija ir supratimas toliau integruojantis į mūsų visuomenę. Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui, socializacijai. Spartus fizinis augimas, intensyvus psichinių funkcijų plėtojimasis vaiką daro jautrų, lengvai pažeidžiamą. Kaip tik ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kurie vėliau mažai kinta. Dėl to suaugusio žmogaus asmenybės problemų ištakos – jo vaikystėje.

Vaikai kartu su auklėtojomis, padedami įstaigos specialiosios pedagogės Ingos, logopedės Kristinos, psichologės Lauros, žaidė žaidimą „Mano jausmai“, analizavo pasaką „Bjaurusis ančiukas“, mokėsi A. Matučio eilėraštuką „Kas žmogiuko širdyje“. Vaikai dalijo savo pagamintas širdeles įstaigos bendruomenei ir tėveliams linkėdami savyje auginti supratimo ir tolerancijos sodus. Psichologė Laura udytinių tėveliams padalijo medžiagos apie patyčias ir kvietė tėvus aktyviai įsitraukti į šios problemos sprendimą.

Pagal norvegų profesoriaus Dano Olveuso apibrėžtį, patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos naudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti.

Todėl visi drauge siekime neleisti pamiršti, kas yra draugiškas ir pagarbus bendravimas bei kodėl yra taip svarbu ugdyti vaikų toleranciją ir empatiją jau nuo pat mažens.

Alma Žižniauskienė

Lopšelio-darželio „Jūratė“ auklėtoja metodininkė

Panevėžio gamtos mokyklos neformaliojo vaikų aplinkosauginio švietimo programų „Medžio mozaika“ ir „Mažieji gamtos draugai“ dalyviai, šauniai bendradarbiaudami ir norėdami pritraukti paukštelius į savo kaimynystę bei jiems padėti, mokėsi gaminti inkilėlius. Sumaniai pedagogų Romo Kupčinsko ir Ingos Mačiulaitienės organizuota patirtinė veikla ugdė vaikų vertybinę nuostatą globoti paukščius, padėti vieni kitiems, domėtis medžio darbais, stiprino tapatumo jausmą su Gamtos mokykla.

Gražią pavasario popietę į svečius pas jau praktinės patirties įgijusius jaunuosius meistrelius į medžio dirbtuves sugužėjo jų mažieji bičiuliai, priešmokyklinės lopšelio – darželio „Jūratė“ grupės „Žibutė“ ugdytiniai, kurie lanko ir Gamtos mokyklos programą. Mažiesiems gamtos mylėtojams buvo surengta viktorina „Kaip gyvena miško paukščiai“. Priešmokyklinukai ne „iš kelmo spirti“ – drąsiai, prisimindami, ką užsiėmimų metu Gamtos mokykloje sužinoję, atsakinėjo į vyresniųjų draugų pateiktus klausimus, o už teisingus atsakymus gaudavo dailiai išpjautus paukštelio siluetus. Kai klausimai išseko, o prizai buvo išdalyti, visi kibo į praktinį darbą. Reikėjo sukalti inkilą zylėms. Vaikai susipažino su medžio apdirbimo įrankiais ir išsiaiškino, kaip saugiai jais dirbti, kaip taupiai ir racionaliai naudoti medžiagas. O tada jau drąsiai čiupo plaktuką ir kalė savo galbūt pirmąją vinį. Džiaugsmo visiems suteikė medsriegių sukimas akumuliatoriniu atsuktuvu, tai atsakingas ir reikšmingas darbas. Saugu ir gera dirbti, kai šalia yra patikimas vyresnis draugas: jaunųjų „Medžio mozaikos“ meistrelių Evos Banytės ir Kasparo Rimšos padedami, mažieji gamtos draugai sukalė gražų inkilą zylėms. Atsisveikindami vaikai žadėjo inkilą iškelti savo darželyje ir stebėti, kas jame apsigyvens, taip dar daugiau sužinoti apie paukščius, prisiimti atsakomybę už sparnuočių gerovę.

Sveiki sulaukę šventų Velykų. Tikimės, kad kiekvienas jau spėjo atsiprašyti ir atleisti, ir kiekvieną jau aplankė tikras Prisikėlimo džiaugsmas…

Šios šventės proga  lopšelyje-darželyje “Jūratė” buvo  eksponuojama  viso miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų  vaikučių, jų tėvelių ir pedagogų paroda ,,Margutis”. Margučiai įspūdingi, spalvingi, įvairiausiais lietuvių liaudies raštais išmarginti, teikiantys didelį malonumą, todėl jie džiugino ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Paroda vyko kovo 30 – balandžio 10 dienomis.

Šis renginys  paskatino prisiminti marginimo tradicijas, marginimo raštus ir techniką. Ši paroda suvienijo vaikus , jų tėvelius pedagogus  bendram komandiniam darbui. Parodos  metu vaikai galėjo apžiūrėti, grožėtis eksponuojamais margučių kūriniais. Prisiminti liaudies papročius.  Pravėrus mūsų darželio salės  duris lankytojus  pasitiko įstaigos auklėtojos, kurios organizavo parodą ,,Margutis”. Jos kartu su tėveliais ir vaikais apžiūrėjo dailės kūrinius, vaikų darbus, bandė paaiškinti, kokią nuotaiką, kokias mintis sukelia šie meno darbai, kokiomis spalvomis pavaizduota ir kt. Ruošiantis parodai vaikai patys galėjo eksperimentuoti piešiant, ieškoti spalvų derinių. Darbeliais džiaugėsi ne tik vaikai, bet ir tėveliai, draugai.

         Parodą organizavo pedagogės:

         Aklėtojos  metodininkės  Vida Kriukienė, Alma Žižniauskienė

Panevėžio lopšelis – darželis ,,Jūratė” garsėja įvairia projektine veikla. Projektinė veikla – vienas veiksmingiausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo būdų, skatinančių patį vaiką būti aktyvų, iniciatyvų įvairios veiklos metu.

Šio darželio pedagogės R. Vasiliauskienė, E. Šadzevičiūtė daug metų dirba su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių priešmokyklinėje,,Našlaitės”grupėje. Daugelis šios grupės ugdytinių turi raidos, dėmesio, elgesio ir kalbos sutrikimų. Kalba – pagrindinis vaiko bendravimo faktorius. Ji reiškiasi visose jo gyvenimo srityse: pažįstant save ir pasaulį, bendraujant ir būnant greta su kitais, išreiškiant save ir kuriant, suvokiant gamtos ir žmogaus sukurtą grožį, perimant bendrąsias žmogaus vertybes. Šios grupės pedagogės susiduria su problema, kylančia dėl ugdytinių kalbos sutrikimų, dėl darželyje įgytų kalbinių gebėjimų tobulinimo namuose stokos. Todėl sausio ir vasario mėn. kartu su ,,Našlaitės” grupės ugdytinių tėveliais vykdė projektą ,, Aš, mano grupė ir draugai”. Grupės ugdytiniai lankėsi ,,Židinio” bibliotekoje. Bibliotekininkė Lina vaikams labai suprantamai išaiškino knygelių naudą vaikų gyvenime. Su didžiuliu džiaugsmu mūsų šešiamečiai ėmė į rankas Pinokio pasakų kambario raktą ir visi kartu, skaičiuodami iki dešimties, jį atrakino. Pasakų kambaryje jie klausėsi raiškiai skaitomų pasakų, atsakinėjo į klausimus, vartė knygeles, lygino jas pagal dydį, formą, svorį.

Visi vaikai mėgsta pasakas. Auklėtoja R. Vasiliauskienė labai stengiasi, kad ,,Našlaitės”grupės ugdytiniai popiečio valandomis užmigtų kartu su pasaka, kad juos sapnuose lankytų mieli pasakų veikėjai. Todėl grupės tėveliams buvo pasiūlyta dalyvauti akcijoje ,,Kuriame ir skaitome kartu”. Namuose sukurtas pasakėles mamytės užrašė ir atsinešė į grupę. Nors ir sunkoka mūsų ugdytiniams rišliai kalbėti, tačiau savo sukurtas pasakėles jie noriai bandė pasakoti grupės logopedei, prašė auklėtojų jas pasekti prieš miegą.

Auklėtoja V. Rudžiūnienė organizavo popietę ,,Linksmosios raidelės”. Popietėje dalyvavę tėveliai kartu su vaikais lankstė, kirpo ir siuvo raideles iš medžiagos. Šešiamečiams labai patiko raidelių ,,gamybos“ procesas, jie nesunkiai įsiminė savąją ir draugo pasiūtą raidę.

Logopedė E. Šadzevičiūtė organizavo logopedines pratybas, į kurias buvo kviečiami ugdytinių tėveliai, pademonstravo jiems savo sukurtas mokomąsias priemones. Pratybų metu tėvai nustebdavo, kad jų vaikai geba taisyklingai ištarti žodžius ir sakinius, kai logopedė kontroliuoja. Mamos guodėsi, kad namuose vaikai jų neklauso, nesileidžia pamokomi ir nenori atlikti kalbinių pratybų.

Ugdytiniai, vadovaujami auklėtojos R. Vasiliauskienės, inscenizavo pasaką ,,Jūratės” lopšelio- darželio bendraamžiams. Šios pramogos metu vaikai labai stengėsi ne tik gerai atlikti vaidmenis, bet ir mokėsi dialoginės kalbos.

Panevėžio kraštotyros muziejuje mūsų šešiamečiai dalyvavo edukacinėje programoje ,,Pasek miško pasaką”. Muziejaus darbuotoja Vaida labai sumaniai tikrovę susiejo su pasaka. Pagrobtai karalaitei išvaduoti ugdytiniams teko įveikti daug užduočių: jie mokėsi pavadinti medžius, atpažinti ir surūšiuoti jų sėklas, skirti paukštelių balsus, eksponatų eilėje surasti nurodytą gyvūną . Programos kulminacija – į duris pasibeldusi išvaduotoji karalaitė visiems išdalijo dovanas ir pateikė apibendrinančius klausimus. Edukacinės programos metu ugdytiniai ne tik pakartotojo įgytas žinias, bet ir stengėsi kalbėti taisyklingais sakiniais.

Pedagogės tikisi, kad šio projekto veiklos priemonės ugdytiniams patiko, o tėveliams padėjo geriau suvokti savo vaikų kalbos problemas, sustiprino mokytojų, ugdytinių ir tėvų ryšį, ugdant kalbą, ruošiant juos mokyklai.

Logopedė metodininkė E. Šadzevičiūtė

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė R. Vasiliauskienė